News

Rinkoje esant tokiai didelei statybinių medžiagų įvairovei, sunku išsirinkti tikrai ekologiškas statybines medžiagas. Daugelis tiekėjų giriasi savo medžiagų saugumu žmogui ir aplinkai, tačiau ar visi sako teisybę, o gal tiesiog nutyli tiesą? Pamėginkime išsiaiškinti, kurios medžiagos ekologiškos ir kodėl verta rinkis saugias žmogui statybines medžiagas.

Statybinės medžiagos gali būti ekologiškai saugios arba jose gali būti kenksmingų žmogui medžiagų. Manau, visiems turėtų būti aišku, kad verta rinktis tik saugias. Geriausiai šiuos kriterijus atitinka natūralios medžiagos – akmuo ir medis. Jie ne tik visiškai saugūs sveikatai, bet ir kuria palankų mikroklimatą, yra vizualiai patrauklūs. Europoje nieko nenustebinsite statydami namą iš ekologiškų medžiagų. O štai į Lietuvą šios idėjos dar tik ateina. Joms įsigalėti dar reikės nemažai laiko, atitinkamo valstybinių institucijų požiūrio bei teisės aktų pakeitimo.

Nesenstanti pora, kilusi iš gamtos

Akmuo ir medis – natūralūs gamtos ištekliai. Protingai juos naudojant, jų gamtoje nepritrūks. Aišku, jie ne be trūkumų ir ne visada tinka šiuolaikinėje, ypač daugiaaukštėje statyboje. Medis degus ir neturi pakankamos šiluminės varžos, akmuo – sunkus, tačiau individualioje statyboje jie nepakeičiami. Medis vis dėlto pasižymi geresnėmis šiluminės varžos savybėmis nei metalas, o akmens sunkumas dažnai yra tik privalumas, ypač dengiant medinių pastatų stogus. Juk kai stogas sunkus, tai ir medinis (rąstinis ar karkasinis – nesvarbu) namas bus stabilesnis. Be to, akmens produktai nedegūs.

Taigi natūralios medžiagos yra pranašesnės už tas, kurios montuojamos ar eksploatuojamos išskiria į aplinką nuodingąsias medžiagas. Pavyzdys – produktai, kuriuos gaminant naudojami jų savybes (plastiškumą, patvarumą, degumą ir kt.) stabilizuojantys priedai.

Ar saugios šiltinamosios medžiagos?

Dabar, kai Lietuvoje naujų namų statybai galioja energinio naudingumo A klasės reikalavimai, daugelis klausia, kokias šilumos izoliacines medžiagas rinktis, ar pasirinktos medžiagos ekologiškos?

Poliuretano putos ir izoliacinės plokštės išskiria toksiną izocionatą, kuris įtrauktas į Europos ir Lietuvos nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą. Ekstrudinis (XPS) ir polistireninis putplastis (EPS) išskiria stirolą, sukeliantį miokardo infarktą ir trombozę. Į šių gaminių sudėtį įeina ir heksabromotsiklododekanas (HBCD), mažinantis medžiagos degumą. Neseniai Europos cheminių medžiagų agentūra nustatė, kad HBCD – bioakumuliacinė nuodingoji medžiaga, pirmaujanti tokių 14 medžiagų sąraše.

Gaminant birią ekovatą (dėmuo „eko“ iš tiesų nieko bendra su ekologija neturi) smulkintos popieriaus atliekos maišomos su boraksu (natrio tetraboratu), JAV uždraustu dėl neigiamo poveikio potencijai (ypač veikia sėklides) ir ypatingo toksiškumo kūdikiams (labai lėto pasišalina iš organizmo).

Termoputos (aminoplastikas) gaminamos naudojant formaldehidą – cheminį kancerogeną ir alergeną. Pagal pavojingumą formaldehidas priskirtas I grupei (veiksniams, kurių kancerogeniškumas žmogui įrodytas). Formaldehidas taip pat įtrauktas į Europoje ir Lietuvoje patvirtintą alergenų ir nuodingųjų medžiagų sąrašą.

Paklausite – negi šiltinamųjų medžiagų tiekėjai meluoja? Sakyčiau, tiesiog nutyli teisybę. Nes kitos deklaruojamos savybės: šiluminė varža, degumas ar sukritimo laipsnis – dažniausiai atitinka tikrovę.

Yra ir ekologiškų termoizoliacinių medžiagų

Vis dėlto kokios šilumos izoliacinės medžiagos yra tinkamos ekologijos požiūriu? Grįžkime prie straipsnio pradžios – akmuo ir medis.

Statybos rinkoje jau yra tokių ekologiškų medžiagų, kurių gamyboje naudojama gamtinių rišiklių technologija „ECOSE® Technology“. Pagal šią technologiją gaminama demblinė mineralinė vata. Medienos plaušų plokštės taip pat gaminamos naudojant gamtinius rišiklius – parafiną ir sakus. O štai biri, nesukrintanti mineralinė vata savo sudėtyje rišiklių neturi išvis. Šiltinamosios medžiagos – šiaudai, molis irgi ekologiškos, bet vis dar šiek tiek egzotiškos.

Net renkantis mineralinę vatą būtina atkreipti dėmesį į tai, kokios rišamosios medžiagos naudojamos ją gaminant. Kai kurie gamintojai naudoja formaldehidus, kuriuos 2004 m. birželį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskyrė prie kancerogeninių medžiagų.

Birios vatos gal patys ir nesumontuosite, tačiau, įvertinus montavimo laiko sąnaudas, ekologiškumą, termoizoliacines savybes (šilumos laidumas (λ_D = 0,034 W/(mK)), ko gero, verta pagalvoti apie šį variantą. Biri mineralinė vata – tarpus ir ertmes patikimai užpildanti besiūlė, įpučiama izoliacinė medžiaga. Ji nedega (degumo klasė A1), neslūgsta (susėdimas iki 1 proc. (S1 klasė)), nesugeria drėgmės, visiškai ekologiška, neorganinė, neturi koroziją sukeliančių priedų, atspari puvimui. Biria vata galima šiltinti ir perdangas, ir karkasines konstrukcijas – stogą ar sienas. Europoje tai – jau seniai vertinamas produktas. Tokiose šalyse kaip Belgija, Prancūzija, Vokietija, Austrija ir kitose įvairių gamintojų birios vatos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų izoliacinių medžiagų. Kita dalis tenka demblinei mineralinei vatai.

Medienos plaušų plokštės, kaip ekologiška šiltinamoji medžiaga, irgi vertas dėmesio variantas, kuris mineralinei vatai nusileidžia tik ilgaamžiškumu, degumu (dažniausiai yra E klasės (ES 13501-1) pagal atsparumą ugniai), gal dar atsparumu biologiniams kenkėjams. Jas gaminant mediena sutrinama iki plaušų ir sumaišoma su sakais bei parafinu. Medžio plaušų plokštės yra atviros difuzijai. Jų šilumos laidumas (λ_D ) yra 0,039–0,049 W/(mK).

Jei galvojate apie ekologišką statybą, reikia atsakingai rinktis ir stogo ar sienų dangas. Ir vėl verta grįžti prie amžinosios poros – akmens ir medžio.

Puikus pasirinkimas stogo dangai

Šiuo metu nepelnytai pamirštamos iš medžio ar akmens gaminamos stogų dangos. Tai – skalūno čerpės, malksnos ir skiedros. Skiedros gal labiau tinka ūkiniams pastatams kaimo vietovėse. O štai kitos dvi tinka tiek miestui, tiek kaimui. Taip, jos dažnai brangesnės už įprastą mums dangą – čerpes ar metalą. Bet baimintis neverta, mat brangesnės jos ne kartais, tik procentais. Sumuojant viso namo vertę, statyba pabrangs nebent kokiais 2–3 procentais, tačiau turėsite ekologišką, ilgaamžį, iš kitų išsiskiriantį stogą.

Maumedinės malksnos gali būti eksploatuojamos 100 metų ir ilgiau. Dar ir dabar Šveicarijoje ar Prancūzijoje galima aptikti malksninių stogų, dengtų XVIII amžiuje. O akmeninių dangų tarnavimo laikas iš viso neribotas. Jei akmuo pragulėjo kalne kelis šimtus milijonų metų, tai ant stogo tikrai išbus kelis šimtmečius. Naudojant malksnas ar skalūno čerpes, galima sugalvoti tikrai įdomių ir gražių architektūrinių sprendinių, tokie dengti stogai ar fasadai nepriekaištingai įsilieja į natūralią aplinką.

Malksnos vertinamos ir naudojamos dėl ypatingų savo savybių: ilgaamžiškumo, ekologiškumo, nepakartojamos išvaizdos, patikimos pastato apsaugos nuo bet kokių neigiamų atmosferos poveikių. Dėl pagrindinio privalumo – gebėjimo „kvėpuoti“ po tokia danga nesusidaro kondensatas. Lyjant lietui, pučiant stipriam vėjui, barbenant krušai, toks stogas netriukšmauja, o svarbiausia, yra žmogaus ir gamtos ryšio, darnumo su jį supančiu gamtiniu landšaftu įsikūnijimas. Iš pažiūros trapi, ši danga užtikrina patikimą apsaugą nuo lietaus, vėjo, kaitros ir šalčio. Per lietų malksninės čerpelės nuo drėgmės pabrinksta ir danga sandariai susiglaudžia. Po lietaus džiūdamos čerpelės truputį susitraukia, tuo užtikrindamos oro apykaitą ir perteklinės drėgmės išvėdinimą. Atsižvelgiant į tai, kad dangos mediena „kvėpuoja“, montuojant padaromas oro tarpas tarp dangos ir stogo konstrukcijos. Taip vėdinamas stogas, o tai savo ruožtu pastebimai pailgina laikančiųjų konstrukcijų ir pačios dangos eksploatavimo laiką.

Skalūnas labai atsparus agresyvios aplinkos poveikiui ir visų rūšių cheminėms medžiagoms. Jis taip pasižymi nedideliu įmirkimu, nedegumu. Ilgaamžiškumas yra viena pagrindinių deklaruojamų tokios medžiagos savybių. Akmens skalūnas yra visiškai natūralus produktas, neturintis jokių cheminių priedų. Jis atsparus šalčiui bei temperatūrų kaitai, nerūdija, o dėl kvarcito sandaros ant jo neželia samanos. Skalūnas pasižymi mažiausia išmetamųjų teršalų emisijos verte pagal išskiriamą CO₂ ir SO₂.

Pastaruoju metu jau galima pastebėti, kad jaunoji karta vis dažniau renkasi ekologiškas statybos medžiagas. Gal jau nebetoli tas laikas, kai bus prakirsta statybų pinjata ir ekologiškos medžiagos taps kasdienybe, o ne išimtimi. To labai viliuosi ir tikiu, kad šis laikas jau ne už kalnų.